pabranginti — pabránginti 1 vksm. Pabrángino mai̇̃sto produktùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pabranginti — pabrangi̇̀nti 2 vksm. Pabrangi̇̀nk sveikãtą, nei̇̃k plonai̇̃ apsivil̃kęs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
subranginti — subrangìnti tr. pabranginti, pakelti kainą: Rygiečiai subrangìna turgų Pkr. Subrangìntas laikraštis, buvo pigesnis Šts. branginti; įbranginti; išbranginti; nubranginti; pabranginti; prisibranginti; subranginti … Dictionary of the Lithuanian Language
branginti — brangìnti ( yti Skr), ìna, ìno tr. Grg, branginti, ina, ino 1. SD392, R brangiai už ką nors prašyti, kelti kainą: Karas brangìna javus K. Kur čia įpirksi, labai brangìna Slnt. Kaipgi pirksi, kad labai brangini Slnt. Pas mus anošalinykai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbranginti — išbrangìnti tr. pakelti kainą: Iš pradžių žadėjo pigiai atvežti malkų, paskiau išbrangìno atvežimą Rm. branginti; įbranginti; išbranginti; nubranginti; pabranginti; prisibranginti; subranginti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubranginti — nubrangìnti tr. per brangiai už ką nors užprašyti: Nenubrangink bulvių, tai greit parduosi Ds. | refl. tr.: Nusbranginau iš ryto rugius, ė paskui ir niekas nepaklausė Dglš. branginti; įbranginti; išbranginti; nubranginti; pabranginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabranginimas — pabrangìnimas sm. (1) KII312 → pabranginti 1: Statybos kainos pabranginimas rš. branginimas; pabranginimas; perbranginimas … Dictionary of the Lithuanian Language
prisibranginti — prisibrangìnti gana brangintis, save vertinti: Prisibranginsi, be savęs (niekam neverta) būdama Dglš. branginti; įbranginti; išbranginti; nubranginti; pabranginti; prisibranginti; subranginti … Dictionary of the Lithuanian Language
sprogimas — sprogìmas sm. (2) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, sprogimas (1) → sprogti: 1. GTŽ, PolŽ44,54, TP1881,12 Velniškas sprogimas buvo Dov. Sprogimas apgriovė namą KlK24,75. Aukštumėlė paskendo sprogimo dūmuose rš. Oras sudrebėjo nuo milžiniško sprogimo rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkelti — ùžkelia, užkėlė tr. 1. pakelti, padėti ką aukščiau: Aš užkėliau ant viršaus vežimo žmogų, grėblį J. Smakas atplaukęs vieną galvą užkėlė ant kranto ir išsižiojo BsPIII24. Keliaująsis savo koją ant sausos žemės užkel srš. | refl. tr.: Kajetonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
